...į užribį kai ištremiam
save,
laiku eigos žaidimo
nesupratę –
- - - matę pasikartojimuos
klonuojamų tarčių
išdresiruotų pozų
skrydį –
- - - dydį apibrėžtą,
bet beformį
ir šiapus, ir anapus
temų kontūro trapaus –
- - -apgaus
bedvasių žodžių
srautai, sumos
klaidins praeinančia mintim,
tačiau
šiam buvime jau lemta –
dovanota kalbėti tikrumu
- - - kada praeinam
savąją g o l g o t ą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-09 19:51:47
"...kada praeinam savaja golgota..." gerbiamas Autoriau, taip taikliai... tik zinantis ir jauciantis gali isreikst.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-02 17:21:07
Skaudus patyrimo kelias... kol pradedam šiam buvime... kalbėti tikrumu.
Labai subtiliai pajausti tie vingiai keliais atžvilgiais. Žavi išraiška.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-02 16:42:52
...skaudžiai iki gelmių...gražu...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-02 14:58:32
Man "kalbėti tikrumu" - labai ne taip sau ir kaip tik įstrigo į atmintį...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-02-02 14:15:48
Prasmingų pamąstymų pynė, nuspalvinta tikro gyvenimo mozaikos detalėmis. Perskaičius į galvą '"šovė" tokia mintelė: visi golgotą savąją praeinam, vieni - liūdnai linguodami, kiti gi - plėšdami net linksmą dainą. l