...į užribį kai ištremiam
save,
laiku eigos žaidimo
nesupratę –

- - - matę pasikartojimuos
klonuojamų tarčių
išdresiruotų pozų
skrydį –

- - - dydį apibrėžtą,
bet beformį
ir šiapus, ir anapus
temų kontūro trapaus –

- - -apgaus
bedvasių žodžių
srautai, sumos
klaidins praeinančia mintim,

tačiau
šiam buvime jau lemta –
dovanota kalbėti tikrumu

- - - kada praeinam
savąją  g o l g o t ą...