Ramybė
Sapnuoju gal,
Kad rudeniui – laukai,
Kad klevas gelsta
Ir gervės kyla.
Ant mano kūno
Tupiasi ir tirpsta
Tavo bučiniai.
Ir žodžiai ramuma
Nakties prabyla.
Aš senas jau
Ir svirplio nelaikau,
Kad apie laimę
Namuose meluotų.
Prigesę akys,
Na bet Tu žinai –
Ramybė mūsų
Mums nesumeluota.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-10-12 16:28:26
Vakar skaičiau, tik komentaro palikti nespėjau. Sušildei prieš miegą.
:
Sukurta: 2005-10-12 07:26:44
nesumeluotas
Vartotojas (-a): pagulbis
Sukurta: 2005-10-11 20:50:14
Grazu. Labai.
Anonimas
Sukurta: 2005-10-11 16:32:50
gal dar susigražink šitą gerą sumanymą atgalios pašlifuok,a?
"sapnuoju gal
kad..." neina.
:)