Sapnuoju gal,
Kad rudeniui – laukai,
Kad klevas gelsta
Ir gervės kyla.
Ant mano kūno
Tupiasi ir tirpsta
Tavo bučiniai.
Ir žodžiai ramuma
Nakties prabyla.

Aš senas jau
Ir svirplio nelaikau,
Kad apie laimę
Namuose meluotų.
Prigesę akys,
Na bet Tu žinai –
Ramybė mūsų
Mums nesumeluota.