Ačiū, mielieji, visiems, kurie nepatingėjot perskaityti šį mano kūrinėlį ir pareikšti savo nuomnę, vienokią ar kitokią.
O jei kada nors pasitaikytų gera proga susitikti su Kieta ir ILLI, mielai padiskuotume ir apie žvilgsnį į vaikystę iš senatvės "kalvelės", ir apie Dangaus reikšmę gyvenimiška, filosofine ar religine prasme. Dabar ILLI tegaliu pasakyti: kiekvienas žmogus žvelgia į savo Dangų, tad begalinėje Visatoje Dangus ne vienas, bent jau perkeltine prasme. Taip ar ne, sužinosime tik TEN nukeliavę, gal net susitikę kokioje nors
modernioje"Angelų" kavinėje, nors visko gali būti, kad tik nušiurusiame "Kipšų" restoranėlyje...
Atleiskit už tokį nukrypimą į šalį, linkiu visiems Jums kuo ilgiau užsibūti šiame pasaulyje ir sulaukti visų vilčių išsipildymo. Sėkmės kūryboje:)))

įdomi tavo vienatvė. švelnu, miela... gerai.

dabar aš įsikišiu į illi ir sodininko postringavimus ir kad vošiu-
vienatvėje žmogus pasikrauna, argi chebroje jūs būtumėt parašęs, kad ir šį eilėraštį? uždarykit mane į kalėjimą oi oi oi kiek išspausite, ar ne ten gimė Paganinis?Vienatvė -Tobulėjimas ne pakasynos. Ateis pakasynos ir nedainuojant apie jas.

-Į tą vaikystę - paikystę jūs norite grįžti su dabartine patirtimi ir mąstymu, bet taip nebūna.
Atstumtas pargriuvęs apsibrozdinęs kelkis ir vėl keliauk.:)

Ačiū, kad tokiu vėlyvu laiku perskatėtė ir ištisą "traktatą" parašėte. Ir gerų žodžių nepagailėjote.
Guodžia ar neguodžia dangus? Žiūrint ką. Netikinčio pomirtiniu gyvenimu gal ir ne, o giliai tikintį žmogų - labai guodžia. Tuo daug kartų įsitikinau, stebėdamas giliai tikinčius vyresnio amžiaus vienšus, o ypač ligotus ir mirties patale gulinčius žmones. Eilėraščio lyrinis subjektas apibendrintas žmogus, tai ne mano, autoriaus, požiūris į DANGŲ, o tų žmonių, kuriems tėkėjimas Dievu ir pomirtiniu gyvenimu yra šventas dalykas ir net labai guodžiantis šioje žemiškoje ašarų pakalnėje.
Dar kartą dėkoju už pareikšas mintis. Labanakt, gerbiamoji ILLI:)))