Nežinau, ar už lango prisnigę,
Ar sninga,
Bet žinau-
Po eilėraščius vaikšto SniegA-
Vaikšto žingsniais sparnų, angelų,
O dažniausia -SAVIM
Ir svajonėm pabūti KAŽKUO.
Ir iš Jos, iš JAUNYSTĖS akių -
Suprantu-
Krenta sniegas ant mano vilčių.
Taigi - SNINGA,
Taigi - vaikšto SNIEGA,
Dar nemokanti mums sumeluoti
Ir eilėraščius rašo širdim
Ant žvaigždės,
Ant dangaus
Ir ant vardo,
Kurį myli ir žada mylėt
Iki jūros bekraštės,
Iki tol, kiek mylėti galės...

Taigi , sninga
Taigi
Po eilėraščius
             vaikšto
                  SNIEGA
Ne po žiemą -
Po širdį,
Nes sninga...