Drėgme lietuj išmaudyto vėjo
Gūsis neprašytas užėjo:
Nemandagus,
Nesivalęs batų.
Tarpdury našta nusikrato.
Našta,
Kuri supina kojas
Ir pritvinkęs slogumo oras
Uoslėje susisuka gūžtą –
Radęs vietą sau saugiai nusnūsti.
Tarsi taupant siūlą adyta
Krūtinė įkvėpt neišdrįsta:
Suplyštų, deguonį prarijus.
Žąsies odoje kalavijais,
Nugalėjęs šilumą, šaltis
Pirmąsyk nėra prasikaltęs,
Kad trūkčioja lyg svetimkūnis
Širdies ritmą pralenkęs sunkumas.
Ant svarstyklių šviną išpila kojos...
O jos –
nematuoja šio svorio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-30 15:38:16
...pilnas paslapčių...gražu...
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-30 15:03:21
Norėtųs padalinti į kelias strofas, būtų lengviau skaityti. Patiko šitas vėjo vizitas.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-30 12:01:38
O kad šilumą šaltis - ant menčių,
Į medį dažniau pabarbenčiau...
Per parą kokius tris kartus, -
Gerai nusivalęs batus.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-30 09:46:15
Prastina skyryba ir didžiosios raidės po jų; " iššokę žodžiai" iš pateikiamos formos.
Atsakingiau žiūrėkite į kūrybą.
Žodžių daugoka, pati idėja ( mintys) neblogai.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-01-30 07:50:29
perfrazuojant klasiką : "nepamatuot nepamatuojamo"