gyvenau Itakėj
šalia nebuvo ne tik Odisėjo
o ir jokio vyro
vardu paprastu
ir niekam nežinomu –
gyvenau Itakėj

po truputį
mane okupavo
knygos, žodžiai, vardai,
daugybė tiesų –
pasimetus buvau
ir blaškiausi

atkovojo Itakė mane
tada, kai maniausi
jau skelbianti pergalę

atkovojo, bet savęs
pasiimti neleido

dabar  amžinai į Itakę keliauju

Itakės nėra,
jei nesam širdy
odisėjai ar penelopės

būna taip, kad eini ir net nepastebi
kaip pradedi su savimi kalbėtis:

gyvenau Itakėj