pokalbis su savimi
gyvenau Itakėj
šalia nebuvo ne tik Odisėjo
o ir jokio vyro
vardu paprastu
ir niekam nežinomu –
gyvenau Itakėj
po truputį
mane okupavo
knygos, žodžiai, vardai,
daugybė tiesų –
pasimetus buvau
ir blaškiausi
atkovojo Itakė mane
tada, kai maniausi
jau skelbianti pergalę
atkovojo, bet savęs
pasiimti neleido
dabar amžinai į Itakę keliauju
Itakės nėra,
jei nesam širdy
odisėjai ar penelopės
būna taip, kad eini ir net nepastebi
kaip pradedi su savimi kalbėtis:
gyvenau Itakėj