Kai rugpjūčio lietum žiemą sninga,
Vis pristinga
Drąsos pripažinti sau,
Kad mylėjau per daug:
Per ilgai ir per stipriai,
Jei jaučiau medaus skonį per stiklą.
Ant sudegusių tiltų
Lūžta laikas tarp pirštų
Ir nuodėguliais ištepa dieną...
Sau prisiekiau kartą ne vieną:
Negrąžinti minčių atgal
Su šimtais klaustukų „O gal...?“
Visi šie „Gal...?“ sveiką protą palikę,
Maitinti svajonėm ir stebuklais tiki...
Beje, tikslinga dabar paklausti:
„Gal pats metas būtų suaugti?“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-29 19:33:54
O aš siūlau paklausti: o kas nori suaugti? Nes jei taip gražiai bėga laikas, sninga žiemą rugpjūčio lietum, tai ar verta tildyti jausmus? Juk žmogus, nepamiršęs vaikystės, visada gyvas. Ir geras.
P.s. Čia į šoną kiek nufilosofavau :)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-29 18:57:15
Įdomus
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-29 18:45:09
:)
yra tik dabartis;
net ateities dar neturim,
visą laiką gyvendami dabartyje.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-29 10:46:16
Tiesiog išpažintis sau, įvertinant, savotiškai praregėjus... nuosekliai prieinant prie prasmingojo „Gal pats metas būtų suaugti?“
Kaip dienoraštinis įrašas - įdomus:)
Kai rugpjūčio lietum žiemą sninga - patiko
Bet Ant sudegusių tiltų - šis vaizdinys gana dažnai girdimas
Beja ---> Beje (pataisiau)