Santrauka:
Lietus nuplovė
Akyse dar mojuoja
Vakar matytas vaizdelis.
Ant pilko asfalto, vidury kelio,
Ant baltos skiriamosios linijos,
Tupi juodas mažytis šunelis.
Klaikiai iš skausmo loja.
Judėt nebegali, matos –
Sutraiškė užpakalines kojas
Kaip likimas aklas
Automobilio ratas.
Netikėtai viena mašina sustojo.
Išlipęs nabagą kelkraštin nunešė.
Šuns akys taip prašančiai žiūri,
O galva jau pradėjo svirti.
Netikėtai širdį sudūrė –
Bus ramiau gal šalikelėj mirti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-02-01 22:24:34
jetau...
yra geru, stipriu vietu.
ir kalbejimas man poetiskas.
plikas toks, bet poetiskas.ypac galas.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-10-10 21:32:13
nereikia tokių istorijų bandyti supoetinti ... nieko gero...
:
Sukurta: 2005-10-10 20:44:00
nesmagi istorija
prasidėjusi vidury kelio
ir nuvedusi Pilvotuką Gailestingąjį
kelkraštin
Anonimas
Sukurta: 2005-10-10 14:17:07
šiuolaikinė Brisiaus istorija? bet jau tokia nepoetiška tokia...,/i>
Anonimas
Sukurta: 2005-10-10 13:12:47
eik sau, Pilvotuk.:)
gailiu labai šunelių, myliu ui ui ui....kaip,
bet tai- ne EILĖRAŠTIS.