Akyse dar mojuoja
Vakar matytas vaizdelis.
Ant pilko asfalto, vidury kelio,
Ant baltos skiriamosios linijos,
Tupi juodas mažytis šunelis.
Klaikiai iš skausmo loja.
Judėt nebegali, matos –
Sutraiškė užpakalines kojas
Kaip likimas aklas
Automobilio ratas.
Netikėtai viena mašina sustojo.
Išlipęs nabagą kelkraštin nunešė.
Šuns akys taip prašančiai žiūri,
O galva jau pradėjo svirti.
Netikėtai širdį sudūrė –
Bus ramiau gal šalikelėj mirti.