žinai, neatmenu
dygsniuoto maldininko
laikyto rankose
tarp mūsų pirštų,
ir
šitaip gaila,
kad pamenu
kai vos nuo prisilietimo
nematomi pavirtom.
kiek kaltas dar jaučiuos,
kad nesupratau
kodėl nebuvo garso
o mūsų žvaigždės
atmintin vis
krenta
krenta
ir šiaip nebsuskaičiuoju
įsiūtų sagų. o
taip norėčiau
dar nuvogti mūzas
po mūsų vakariniu tiltu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-27 03:05:14
Iliuzija graži. Tik ir, kad, kai - eilutės nepradėčiau, galima, mano nuomone, apsieiti ir be jų.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-26 22:58:55
nebloga iliuzija su aliuzija :)