Tu vis jauna.
O aš jau – žilas.
Tiek to!..
Svarbiau, kad tu esi.
Dar pasitinka šilas
Prie slenksčio namo, kur gimiau.
Bet be arimų – tėviškė.
Be vyturio – dangus.
Ir knyvės nesugrįžta
Išperėt vaikų.
Praeina laikas –
Baigiasi sėja.
Tu vis jauna
Per atmintį brendi.
O aš jau žilas,
Ir manyje
Kaip ir kieme
Taip pat užaugo šilas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-01-29 11:35:03
Užauginti savyje šilą.... labai vaizdinga mintis :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-01-27 17:23:34
Gražus tas šilas Jumyse. Ir tas žinojimas "kad tu esi" labai svarbus.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-26 16:45:51
Man patiko :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-01-26 11:35:31
Išgyventas, širdimi parašytas ir toks tikras, žemiškas, todėl labai jaudinantis kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-26 09:55:01
Gražus šis šilas, net ir Pelėdoje užaugęs... ;)
P.s. Tik "Svarbiau, kad tu yra." - "tu esi?" gal norima pasakyti?
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-26 09:18:25
Tie dzūkai...Prisiminiau skerdžių Lapiną ir jo Liepą...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-26 00:42:00
/Tu vis jauna/Per atmintį brendi./...ir tai svarbiausia, ir tai gražiausia...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-26 00:32:03
... o Šile....
ir tūkstančiai šauktukų