SUNKU

Santrauka:
Netrumpo gyvenimo patirties pastebėjimai...
Sunku kalbėti su žmogum, kuris
Tiktai save tikru išminčium laiko.
Kitų gi nuomones kaip museles išvaiko
Ir kaip teisėjas žvelgia į akis.

Sunku atleisti artimam už tai,
Kad jis į dvasios šulinį, į širdį
Prispjaudęs, tave patį iš jo girdo
Ir giriasi, kad elgiasi dorai.

Sunku tiesos nežinant teist kitus,
Bet patvoriai pilni tokių teisėjų,
Kurie į melo dirvą tiesą sėja,
Sakydami, kad gina nekaltus.

Tačiau bene sunkiausia atiduot
Save kitiems lig paskutinio lašo,
O ypač, kai tavęs to nieks neprašo
Ir net žvilgsniu nebando agituot.
Sodininkas

2005-10-08 19:42:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2005-10-09 19:51:05

Geras, tvarkingai sudėtas eilėraštis. Ir dar taja reta rimavimo forma, kai rimuojamos 1–4, 2–3 eilutės. Puiku! O ir turinys – skaudi realybė ...