***********
Prašiau aš vėjo sparnų, sparnų,
Baltų kalnynų vėjo--
Svajonės skardžiuos gyvenu--
Pavasaris praėjo--
...Baltųjų sodų apsnigta
Po žvaigždėmis stovėjau--
Širdy ne žiedlapių našta--
Liūdėjo meilė, vėjau...
Ji maudės liepų atšvaituos,
Kur nemunai nutysę,
Pravirkus rudenį...paguos
Kas lapų saulę visą--
Prieš pirmą šalną nebyli
Padangės jūra senka--
Ar man ištiesti dar gali
Pro debesėlį ranką ?
Vėl pirmos snaigės virš lemties
Beribio okeano--
Jos apie meilę vis kalbės,
Baltoji Lyra mano...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-24 22:48:56
jos vis apie meilę
baltąja lemties lyra
širdį paguodžia
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-24 21:18:07
Puikiai suskambėjo. It meilės daina.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-24 18:18:08
Nuskambėjo kaip daina lyriškai, gražiai, lengvai. Puiku. :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-24 18:04:12
Ypač stiprus paskutinis posmas: ir melodija, ir prasme.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-24 14:56:38
Gamtoje supasi jausmai... Gražu... Lengvas, dainingas su snaigėmis kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2008-01-24 14:35:58
Ištiesti ranką tau galiu ne tik pro debesėlį,
Bet kas iš tų gražių gėlių - nuo tokio pijokėlio...
labutis giedrex26
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-01-24 13:35:54
Pažįstu Giedrę Poezijos kalnuose...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-24 13:07:50
ilgesio pilnas...
...o pavasaris juk vėl ateis!