Santrauka:
Negi jau senstu? Daraus banaliai sentimentalus. Niekad nemėgau tokių eilėraščių.
Skiriamas vienam žmogui, kuris, žinau, kartais čia apsilanko
Ugnele, dar niekad gyvenime
Žodžiais nerašiau tokio nerimo.
Man atleisk, žinau, nusidėjau.
Ar galėsi pažvelgt į mane?
Juk žiūrėjom.
Rausvumo garbanų
Pajūrio saulėj –
Ar galėjau širdy
Neišsaugot?
Ugnie. Netikėtai užliejus.
Pats likimas mums atsiuntė
Jausmu glostantį vėją.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-24 21:15:28
Švelnus ir jausmingas, romantiškas lyg tikras apkabinimas saulėlydžio fone.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-24 18:20:23
Mmmm... jausminga... :)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-24 15:07:13
Na, gražu. Ką ir bepridursi:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-24 14:51:42
Su šildančia ugnele... Gal tiktų mano Ugnei????? ;)