Ugnele, dar niekad gyvenime
Žodžiais nerašiau tokio nerimo.
Man atleisk, žinau, nusidėjau.
Ar galėsi pažvelgt į mane?
Juk žiūrėjom.

Rausvumo garbanų
Pajūrio saulėj –
Ar galėjau širdy
Neišsaugot?

Ugnie. Netikėtai užliejus.
Pats likimas mums atsiuntė
Jausmu glostantį vėją.