savim sijoju...
...savim sijoju
atradimų smiltis
tarp pakilimų –
tarp duobių
kuriu pasaulį
mano – jausmą
taip iš realybės –
iš sakmių
per būtinybę
per pasirinkimą
išdegęs stiklą
tarp delnų
gyvenimo vitražą
margaspalvį
lipdau
iš duženų dienų- - -
tarp džiaugsmo
ir kančios
nulemta
čia visumos
nebaigiama tiesa –
prasmių erdvėj
trapumas rėmų
ir suvokimo
kintanti šviesa...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-03 02:17:07
Stipru.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-01-27 17:30:18
Kol savim nepajausim nei pakilimų, nei duobių - neatsijosim atradimų smilčių.
"prasmių erdvėj
trapumas rėmų
ir suvokimo
kintanti šviesa..." ----- trapiai, elegantiškai ir giliai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-23 17:56:09
.... galiu tik atkartoti- zemiau pasisakiusius. Taigi. Malonu skaityti tokias mintis...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-23 15:53:48
savim sijoju
atradimų smiltis
O tarp smilčių, žiūrėk, ir gintaro grynuolėlis...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-23 14:59:19
Atsijota išmintis. Svariai ir prasmingai tiek beieškantiems, tiek ir atradusiems...
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-23 12:08:32
Gražiai, vaizdžiai ir išgrynintai.
Tik pirmo posmo priešpaskutinėje eilutėje nesinori žodelio /taip/. Man geriau skambėtų, jei ši eilutė prasidėtų /iš realybės.../.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-01-23 00:24:36
Ypatingai gražios
O gražios todėl , kad labai gyvenimiškos tos dvi eilutės pirmosios.
Paskui jau sijoji...
Linkiu nepamesti - "Savim SIJOJU".
Tai daug prasmingiau negu: "Savim RAŠAU"...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-23 00:15:19
šviesa nukrito
visų kurtų pasaulių
save sijojant