Įtemptas lankas, sugniaužti kumščiai,
Žvilgsnis į dangų, šypsaisi jam rūsčiai.
Sulėtėja kvėpavimas (užmarštin deguonį!)
Akimirka paišo likimui geluonį.
Esi pasirengęs ir kaip niekad kantrus,
Veržiasi vaikas, tu leidies – smalsu.
Pasroviui su šešėliais lenktyniaut nebenori,
Kryptis nesvarbi, už ėjimą kovoji.
Taip gimsta mintis lyg kandi strėlė,
Žaidimų aikštelėj pravirksta lėlė.
Taip gimsti tu, subrandintas varžove,
Įdomesniam pasauliui –
prieš srovę.
Nicol
2008-01-22 01:08:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-22 19:48:52
praplaukė kaip pasroviui...