Įtemptas lankas, sugniaužti kumščiai,
Žvilgsnis į dangų, šypsaisi jam rūsčiai.
Sulėtėja kvėpavimas (užmarštin deguonį!)
Akimirka paišo likimui geluonį.

Esi pasirengęs ir kaip niekad kantrus,
Veržiasi vaikas, tu leidies – smalsu.
Pasroviui su šešėliais lenktyniaut nebenori,
Kryptis nesvarbi, už ėjimą kovoji.

Taip gimsta mintis lyg kandi strėlė,
Žaidimų aikštelėj pravirksta lėlė.
Taip gimsti tu, subrandintas varžove,
Įdomesniam pasauliui – prieš srovę.