neverk,
nors ir labai jau gražios tavo ašaros
raudonį puošia –
gėla, vienatvė ir šalia
apžėlus samanom tyla.
nuo ilgesio pabalusiom akim linguoji,
kas gi dabar tave aplanko –
ranka
kieno
paglosto tavo gyvą veidą vis?
paliksiu praviras duris
virve lengvai užrišus,
naktis dienas užbursiu,
kad aitvarai galėtų
grįžt...
radaa
2008-01-19 03:18:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-01-28 20:52:33
Stiprus kūrinys , kaip ir pačio žmogaus vidinė būsena.
Daug gražių, vaizdžių metaforų. Giliai išjaustas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-22 12:46:43
aitvarus įleisi
O draugus?
:)
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2008-01-20 23:53:37
turėčiau pastabų. bet nesakysiu. nes niekuomet metaforų kalbos neišsemsi.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-20 18:26:37
nuoširdu,žavu ir moteriška,
nors ir poetinės pusės yra trukumų,
sutikčiau su pastaruoju komentaru dėl rimo, tik rimas išnyra dar tarp antro posmo paskutinės eilutės ir trečio pirmos.
be to, forma savotiška, bet ritmikai tai kenkia, vienos eilutės ilgesnės ir jose daugiau telpa, o kitos trumpesnės ir gaunas automatiškai lyg nuskeltos.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-19 23:34:05
Miela lyrika, labai miela... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-01-19 13:18:04
ne visada ašaros gadina (esmę, ne tik moterims...)
taip, durys ne vien statinio dalis, net labai ne ...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-19 12:01:11
...pilnas gražios poetinės vilties ir švelnumo...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-19 11:39:23
Graudulingai guodžiančiai. Tyru jausmu sušildyta.
Pabaigta nuostabiai.
Norėsis sugrįžti.
Ačiū:)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-19 09:59:59
Neoromantinis etiudas.
Tas amžinas aitvarų laukimas...
Paliksiu praviras duris-