Dvelkia oazė rytmečio mėtom,
Akys neramios ieško krantų –
Aviečių raudony paskendęs juokas
Grąžina tikėjimą paprastumu.
Iš niekur atėję, į niekur išeinam,
Ties sankryžos siena sustojam keistai.
Ir vėl iš pradžių – du keliai lyg iš niekur...
Šyla delnai – ramybės namai.
Viena kryptimi, ne vienas į kitą –
Taip žvelgia sielos žmonių artimų.
Kas žino, kiek žingsnių reikia nueiti,
Kad du keliai taptų tuo pačiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-23 23:16:02
kiek žingsnių žengsim
kol du keliai taps vienu
dvie sielų keliu
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-17 22:34:08
Aviečių raudony paskendęs juokas
Grąžina tikėjimą paprastumu - man taip tikroviškai pasirodė. O antra strofa man nlb, įprasta pasirodė.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-17 17:13:25
Kas žino, kiek žingsnių reikia nueiti,
Kad du keliai taptų tuo pačiu.
Lanksčiai pasakei. Taip, dvi širdys - tai ne viena.