***

Tyla palaimins nebylio žodžius,
Tamsos didybėj neregys atkus...

Tuomet labai toli,
Galbūt pasaulio pakrašty.

Amžinybės pavergti,
Laiko didybės palikti.

Klajos vaikai basi,
Nuo jausmų atleisti.

O vėjas... glamonės visus,
Likimo vieno našlaičius.
wowerie

2008-01-17 11:40:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-07-06 15:37:19

kažką turi
bet ne iki galo išdirbtas tekstas

Anonimas

Sukurta: 2008-01-17 22:50:42

Neradau prasmės šiuose žodžiuose. Kažkoks peizažiukas/piešinukas tik, persmelktas pompastiniais teiginiais - siūlyčiau kiek paprasčiau žiūrėti į jausmus ir poeziją.
Sėkmės.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-01-17 12:44:32

...bauginanti tiesa...skausmingas žvilgsnis į laikmečio veidą...