Tyla palaimins nebylio žodžius,
Tamsos didybėj neregys atkus...

Tuomet labai toli,
Galbūt pasaulio pakrašty.

Amžinybės pavergti,
Laiko didybės palikti.

Klajos vaikai basi,
Nuo jausmų atleisti.

O vėjas... glamonės visus,
Likimo vieno našlaičius.