Lietus taip gašliai glosto
Gatvės senos
grindinį akmeninį.
Kurioj
žibintas vienas,
Nupraustas, nuogas,
Sunkios tamsos supykintas
Išvėmė šviesą.
Ji
Konvulsingai šliaužia,
Paliesti bando.
Namas šimtaakis godžiai stebi.
Užeiti kviečia, grėsmingai šaukia.
Šviesa priglundanti prie lango.
Kiekvieno atskirai, visų kartu.
Suradus plyšį žaliuzių
Į kambarį įslinkus, begėdiškai tyliai
Ant kilimo prie šuns susirango.
Štiš!
Žlėja
2008-01-15 18:48:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): konce
Sukurta: 2008-01-16 22:22:59
Ir nuotraukos, ir eilerasciai idomus. Gabi mergiote esi.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-16 21:07:03
Pagaunanti kalbesena... jauciama nuotaika, mintis... Taip ir matau si paveiksla su visu juo charakteriu... Daznai apima tokia nuotaika ir tokios mintys.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-15 21:18:31
Pradžioj fantasmagoriškas, bet pabaigoj sušvelnėja. Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-15 19:47:02
...skausmingu atodūsiu spindinti akimirka...patiko...