Lietus taip gašliai glosto
Gatvės senos
grindinį akmeninį.
Kurioj
žibintas vienas,
Nupraustas, nuogas,
Sunkios tamsos supykintas
Išvėmė šviesą.
Ji
Konvulsingai šliaužia,
Paliesti bando.

Namas šimtaakis godžiai stebi.
Užeiti kviečia, grėsmingai šaukia.

Šviesa priglundanti prie lango.
Kiekvieno atskirai, visų kartu.
Suradus plyšį žaliuzių
Į kambarį įslinkus, begėdiškai tyliai
Ant kilimo prie šuns susirango.
Štiš!