Tyliai šneka vėjai
Tik tu jų jau negirdėjai.
Skaudžiai gaudžia pušys,
Šaukias ažerą vilnes.
Nebaigei kažko čianai,
A gal ne nepradėjai,
Nežinia geruoju
Ar piktuoju tau minės.
Šitek grožią tilpa,
A kiek jo da neišsemta,
Kiek skaidrių akidabių
Išgairina lietus.
Numetem kaip sunešiotų rūbų
Žodį švintų
Ir išejam alkani
„Į būsimus metus“.
Kryžkelaj paklyda
Tava sidabrines brydes,
Lika pakelėj palinki
Tėviškes beržai.
Kiek toli nuklydis tu
Ir kaip giliai paklydis...
A gal tik paprasčiausiai
Išejai ir negrįžai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-15 22:09:34
Man irgi šis tarmiškumas savas ir kerintis. ;)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-01-15 12:22:47
Pritariu Evans nuomonei. Pokario metais gyvenau panašios tarmės aplinkoje pas motinos tėvus Balninkų parapijoje, o dabar Švenčionyse tenka susitikti su panašiai kalbančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, todėl didelio kalbos "barjero" nejaučiu. Linkiu sėkmės, Azarai :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-15 11:12:10
Taikliai ir prasmingai išsakyta visais atvejais.
Tarmiškas tekstas ne tik verčia skaityti keletą kartų įsisavinimui, bet atiduoda taip pat ir savą žavesį:)