Tyliai šneka vėjai
Tik tu jų jau negirdėjai.
Skaudžiai gaudžia pušys,
Šaukias ažerą vilnes.
Nebaigei kažko čianai,
A gal ne nepradėjai,
Nežinia geruoju
Ar piktuoju tau minės.

Šitek grožią tilpa,
A kiek jo da neišsemta,
Kiek skaidrių akidabių
Išgairina lietus.
Numetem kaip sunešiotų rūbų
Žodį švintų
Ir išejam alkani
„Į būsimus metus“.

Kryžkelaj paklyda
Tava sidabrines brydes,
Lika pakelėj palinki
Tėviškes beržai.
Kiek toli nuklydis tu
Ir kaip giliai paklydis...
A gal tik paprasčiausiai
Išejai ir negrįžai.