Nutilo žodžiai...
Lyg ugnim
Būtų paleidę juos.
O žodžių tų,
Kai tyli jie –gailiuos.
Tai kur esi,
O žodi tikras,
Kurį karais,
Nelaisve
Ir badu
Ne kartą priešai baudė?
Baust baudė, bet laimėti neįstengė.
Girdi? Šaukiu tave,
TĖVYNĘ...
Arba kodėl neišgirstu, kaip plaka
Ir žadina viltis
Jaunystės žodis - MEILĖ?
Kodėl pritilo žodis - PAREIGA?
Kodėl ausų nedrasko žodis – DUONA?
Galbūt atokvėpis ar šventė manyje,
O gal baisiau?
Kai žodžiai šie prityla Žmoguje
Tai sako, kad iš jo
Nedaug žmogaus belikę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-15 23:51:45
jei žemėj nedaug
visatai ribų nėra
o kalba Žmogus
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-15 22:00:55
Ypač pabaiga stipri... Pelėdiškai tvirtai, net patriotiškai. Gražu. :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-01-15 17:59:28
Nerimastingai ir kartu pakiliai...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-15 14:59:34
Labai prasmingas pavadinimas.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-01-15 11:34:19
Gilus. Skatinantis atidžiau pažvelgti į savo sielą, patikrinti sąžinę, žmogiškumo laipsnį, meilės tikrumą...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-15 11:33:48
Skausmingas gailestis, ilgesys ir kartu toks atsargus priminimas pirmenybinių vertybių reikšmės žmogaus - asmenybės ar bent jau žmoniškumo link... Pasikeitusio laikmečio rykštė.
Prasminga poezija.
Patiko.
Tik prieštaringumų, abejonių kelia ši išraiška:
Kodėl ausų nedrasko žodis – DUONA?
Juk "ausis draskyti" tai "nemaloniai girdėti" (lyg kiltų klausimas - argi anksčiau draskydavo...?)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-15 00:58:04
"... Kai žodžiai šie prityla Žmoguje
Tai sako, kad iš jo
Nedaug žmogaus belikę..."
Tai daug baisiau...
"Girdi? Šaukiu tave,
TĖVYNĘ... "
nutilo zodziai...
labai astrus, taiklus kurinys- skaudantis. Tiesiai i taska. Be kometavimo.