Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Mone / Monet / paveikslui.
***
Žydėk, uola, žalia vilnim ir vėju--
Mano laimužė - skardžio akmeny
Po debesio sparnu keistai švytėjo,
Kai likom su dangaus rasa vieni--
Išbalę bangos, dūždamos į uolą,
Juk meldė vieno - skęsti gelmėse,
Kur rudeninės žvaigždės naktį puola--
Kur maudos saulės mirštanti šviesa,
Kad vėl užgimtų...O takelis bėga
Vis uolomis, vis uolomis ties griūtimi--
Baltesnės rūko burės ten už sniegą,
Nuslysta skardžiais lyg veja švelni--
O tu man pasakok apie laimužę,
Paklydusią pačioj gėlės širdy--
Te mano lyroj visos vėtros ūžia,
Kai tas dangus taip pragaro arti--
Žydėk, uola, žalia viltim ir vėju...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-16 00:00:27
žydėsiu uola
vinim žydėsiu vėju
žalioj viltyje
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-01-15 18:04:09
Šviesus paraginimas žydėti- lyg kvietimas...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-14 22:17:17
ka galima pasakyti...:))
"Mano laimužė - skardžio akmeny...
Išbalę bangos, dūždamos į uolą,
Juk meldė vieno - skęsti gelmėse,
...Žydėk, uola, žalia viltim ir vėju..."
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-01-14 21:49:42
pilnas vaiskios šviesos.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-01-14 21:02:39
Pritariu Evans. Aš taip pat sužavėtas!
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-14 19:49:30
Tarsi grįžimas į gilius prisiminimus, toli į save... į savo tyrą šaltinį, net skausmą... kas stiprino, skaidrino... gal net pasisemti tos versmės iš ten...
O tu man pasakok apie laimužę,
Paklydusią pačioj gėlės širdy-- - taip šiltai, labai gražu.
Skaičiau su malonumu:) Ačiū.