Jis tylės, kai už lango kalbės –
Sniego žvaigždės į langą ištirps,
Jis sustos, kai kažkas nuskubės
Takeliu, kur į taką pavirs.
Ir ant sniego, ant sniego
Lyg delne, lyg delne debesų
Tirpsta pėdos, ištirpsta ir lieka
Nemylėjimas meilės naktų...
Jis tylės,
O mieste, kur laukimo stotis,
Po truputį ryškės žiburiai,
Apkabins
Ir nematomu ilgesiu glaus
Taip arti,
Taip arti ir giliai...
Ir ant sniego,
Ant vienišo sniego,
Sugrąžindamas degantį karštį
Pajus,
Kad ne meilė,
Ne meilė, o pėdos
Juos suartino
Būt nekartu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-11 21:22:26
o man patiko ... mirkt...
dvasios vargšai- nuvalkioję Meilę
žiūr.: tarp mano kūrinių ,,Nuvalkioti" ir ypač komentarus :-)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-11 19:33:42
Banaloka, bet tai gali būti toks kaip ir lakoniškas etalonas kūrinių apie dviejų žmonių meilę
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2008-01-11 18:55:00
Manau, kad tatoo išpuolis-tai ne komentaras. Rašykuose būdavo tokie beprasmiai svaičiojimai, bet negi jie ir šią, kultūringesnę, svetainę jau okupuos?
Vartotojas (-a): tatoo
Sukurta: 2008-01-11 18:42:20
oho, stebiuosi kaip neužmigau... Kūrinys man nepatiko. Visų pirmą- labai paprastas rimavimas. Visų antrą- kodėl visos kūrinių temos tik apie meilę? Atsipeikėkim, aplink jau tos meilės pilna iki kaklo. Bet, ne vis tiek jos reikia dar ir dar. Visų trečia- banalu. Juk kiek kūrinių jau prirašyta apie Jo išėjimą, ir taip toliau, blebleble. Kūrinys man visiškai nepatiko.