prisilietimas
Kam glaudies, nebūtie,
prie manęs taip arti,
savo lūpom vėsiom
mano kaktą lieti?
Kam tu gundai mane
sidabrinėj nakty,
ilgesingu balsu
savo glėbin šauki.
Įsimetus many
lyg vilioklė baukšti,
vėl sunkioj netekty
savimi ramini.
Man visai nebaisi-
tik tuščia, tik nyki;
be minčių negyva,
be vilties nemiela.
Be šviesos,be spalvų,
be liepsningų jausmų,
be tiesos netiesos
niekuo man neesi.
Droviai aušta rytuos,
eik, paliki mane,
kam kuždi niekada-
dar ne tavo diena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-08 18:59:51
Smagu skaityti tradicinės raiškos eiliavimą. Pataisiau skyrybą.
Vartotojas (-a): Žaibų milijonas
Sukurta: 2008-01-08 18:46:32
Labai patiko. : )
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 18:01:51
Man tokie lengvi eilėraščiai labai patinka.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-08 17:14:50
lengvai žaismingai viltingai apie būti - nebūti :) mielas
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 17:07:56
Labai grazu... Man primine P.Sirvi :)