Nedink,
neišgaruok kaip vandens lašas,
nukritęs ant žarijų alkanų –
išlik pasąmonės gelmėj,
kaip lieka ašaros gyvenimo tėkmėj,
kad pasišaukt tave galėčiau,
kai šaukia volungė lietaus,
ir mintimis tyloj palietus,
pakelčiau iki pat dangaus...
Nedink,
tik pasislėpk ant sienos
tarp tiksinčių garsų
ar kartais pasirodyk blyškiai
ant lango atspindžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-01-08 19:01:59
O kaip "lieka ašaros gyvenimo tėkmėj"? Sunku įsivaizduoti. Bet kažkas trapaus, mielo šiame eiliuke yra. :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-08 18:46:11
Nelabai gerai žodžių kaimynystė. Reikia mėgint modeliuot kitaip.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-08 12:51:01
Tokia ta tyla, kurioje mintimis galima pakelti iki dangaus...
Jausmai, aprašyti jausmai. Žodžiai neišgryninti, nemažai ir visai nereikalingų. Reikia tobulinti.