x x x

Sugrįžo pradingus svajonė,
Šlapia lyg sulyta vištelė.
Pagailo. Įleidau į vidų,
Prie židinio savo širdies…

Atkuto sušilus. Į gulbę
Pavirto ir išlenkė kaklą.
Stebuklas,- kartojau,- stebuklas,
O gal tiktai sapno kerai?

O rytą svajonė ir vėlei
Išnyko netarus nė žodžio,
Pametusi porą plunksnelių,
Tematomų vien tiktai man…

2003 06 29
Sodininkas

2008-01-07 14:14:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-01-10 15:09:24

šiltas
:)

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2008-01-09 16:33:53

Iš vištelės į gulbę - puiki bjauriojo ančiuko interpretacija. Kuo daugiau tokių svajonių, tuo geriau. svarbiausia, kad prieš išnykdamos jos bent dalį savęs realiame pavidale paliktų.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2008-01-08 19:21:51

Žaismingai, lengvai apie rimtus dalykus... :)

Anonimas

Sukurta: 2008-01-07 20:41:30

Kaip man gaila jūsų svajonės.
Ji tokia graži buvo, kaip gulbelė.
Bet taip neliūdėkit ,vieną svajonę pakeis kita ir gyvenimas eis pirmyn vis su naujomis svajonėmis. Ko ir noriu palinkėti.
Eilėraštis nuostabus :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-01-07 19:58:12

Grazus poziuris, grazi kalba apie svajone... Taip ir svajojame, kartais sapnuojame ir- tikime... Ji auga, igauna sparnus... (mes ja taip uzauginame) ir, gaila, bet daznai palieka ji mus. Dziaugtis beliek tomis keliomis plunksnelemis...Didele svajone gal ir ne visada issipildo, gal uztenka ir daleles??? Ko gero:))) Reikia moketi dziaugtis, Kkaip Jus siame eiliuje.. Grazu. Taip supratau Jusu svelnu ir subtilu kalbejima.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-01-07 19:44:02

senokai rašytas , o kaip dabar, svajonė-gulbelė lankosi ? Sklandus sapnas ir sueiliavimas :)

Vartotojas (-a): Laiza

Sukurta: 2008-01-07 19:11:54

Nors porą plunksnelių vis tik paliko.

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-01-07 16:49:46

Graži, romantiškai skambi svajonė. Puiku. :)