Sugrįžo pradingus svajonė,
Šlapia lyg sulyta vištelė.
Pagailo. Įleidau į vidų,
Prie židinio savo širdies…

Atkuto sušilus. Į gulbę
Pavirto ir išlenkė kaklą.
Stebuklas,- kartojau,- stebuklas,
O gal tiktai sapno kerai?

O rytą svajonė ir vėlei
Išnyko netarus nė žodžio,
Pametusi porą plunksnelių,
Tematomų vien tiktai man…

2003 06 29