Šalto vėjo nubučiuotos lūpos ilgisi Tavęs.
Išgirsk nebylią maldą.
Tikėjimu apraizgyta širdis laukia išeities.
Grąžini akliną tamsą.
Tavo širdis – virpanti smuiko styga.
Virpėjimas Dieviško grožio.
Viltis likti su Tavimi išlieka tokia menka.
Klausaus Dieviško skambėjimo.
Mažytė angelo ranka palies sugrubusį veidą,
Suspindusi krištolinė ašara pagirdys mane.
Sustingsta mūsų akys beribėje erdvėje.
Atsisveikinu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-05 23:45:43
Sargyba> jūs neklystate, jis iš visos širdies.. Tokios akimirkos buvo kai išlydėjau žmogų ir atsisveikinau su juo..
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2008-01-05 22:57:21
Oi, kiek daug "man atrodo" priračiau. Atsiprašau ;))
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2008-01-05 22:54:04
Man atrodo, jog skyryba tik apsunkina viską. Nežinau, ar klystu, tačiau man atrodo, jog šitas kūrinys iš širdies. O tai yra labai labai gerai.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-05 20:11:14
Būtinai ieškosiu ;-) ačiū už pagalbą.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-05 19:58:24
ačiū:-)
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-01-05 19:33:56
;-)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-05 19:28:16
Galbut............ ir idomu:)