*
Kiek mynė, tiek sumynė
Dainuojantieji batai--
Kraujo klanuos Tėvynė--
Žaizdų ir siaubo metai...

Kur paukštė ta šventoji,
Tiesa ir laisve šaukus ?
Tu man sapne kvatoji
Pro gintarinius plaukus

Beržų ir kiemo smilgų--
Ir staugia vandenynas,
Karaliau Šventas... ilgu--
Dangus lyg kraujas grynas--

Kiek mynė, tiek sumynė...


**
Vaikus į darželį veda,
Ar eina į parduotuvę--
Tik apie ,,didįjį vadą''
Galvoja, kur pėdos jo buvę...

Gulagai visi gelėti,
Bitelėm lietuviai ten skrenda
Pulkais !!! Dainuok, leninieti
Apie Iljičiaus legendą--

Apie liepsnojantį krūmą,
Kur buvo jo tualetas--
Ir apie apvalią sumą,
Valdžios nupirktasis  poetas...


Pirmaujantį , ar Lieuvos sąžinę nesunku  nulipdyti...Visiems žinoma, reikia tik geros reklamos ir patį baisiausią broką iškiši. Kita vertus, galima sumalti, apjuodinti ką tik nori, pasitelkus purvasklaidą -  nors ir patį Ciesorių, ką ir regėjo visas pasaulis mūsų padangėje...
Kažkam reikėjo tokios Lietuvos ,,sąžinės'', kuri kaip vėliava šauktų - PARDUOTI GALIMA VISKĄ, NET IR SAVE, NES KŪRĖJAS NORI GERAI GYVENTI !!!
      Bet gyventi gerai nori ir nekūrėjai...Ką parduoti??? Nepergyvenk, žmogau - galimybių begalės, nes SIELOS ŠVENTOVĖ SUGRIAUTA, jei jau SĄŽINĖ GALI SAVE PARDAVINĖTI - tai žudymo ,,menas'' jokia nuodėmė, pirmyn...

    Aš žinau tris Lietuvos Poetes - kankines. Viena jų Salomėja Nėris , nukankinta tarybiniais metais. Apie ją iki šiol žinome tik pusę tiesos. Kita - Lietuvos partizanė - bereikalinga auka miško propogandos, kur vedė tik į žmonių naikinimą. Ir trečioji - kankinės mirtim baigus gyvenimą  palyginus neseniai - Nepriklausomojie Lietuvoje...Jei yra dangus, neabejoju  - VISOS TRYS TIKRAI TEN...
Mano nuomone Lietvos Sąžinės vardas geriau jau tiktų Salomėjai Nėriai, nes Ji buvo šviesus tyras Žmogus - Žmogus politikos apgautas, išprievartautas ir nukankintas, tačiau mums išlikęs, kaip SIELOS LAKŠTINGALA. Ji įkūnija visą Tėvynės tragediją.  


***
Sidabrinių tolių sklidina
Supas paukštė ilgesio širdy--
Aš nubusiu meilės Tau pilna,
Žvaigždėmis nušvitusioj nakty--

Ir pajusi - nerimas kuždės
Tau pro sapną lengvą, kaip rūkai--
Prie šviesiausios rudenio žvaigždės
Savo Baltą Lyrą palikai--

Sidabrinių tolių sklidina...


****
Sapno vėjas, ryto vėjas, vėjas spinduliuos--
Nesakysiu ir šiandieną, kaip Tavęs ilgiuos--
Bėga nerimas per širdį ir dangaus skliautu,
Bet ateik pas mane irgi per marias vėl Tu...

Dega baltos meilės liepsnos saulės pajūry--
Ar ugninį rožės žiedą man širdy turi,
Ar laikai dar geismą gyvą?! O aplink varnai...
Žydi žvaigždėmis alyva - Amžini Sparnai--

Sapno vėjas, ryto vėjas, vėjas spinduliuos...