Kiek rovė, tiek išrovė

Santrauka:
Parsidavę save, išparduoda Lietuvą.
******
Kiek rovė, tiek išrovė--
Tėvynė išparduota,
Nors buvo ji Šventovė--
Brangiai kainavo puota

Sukčių visokio plauko,
Pasaulio aferistų--
Tik ašarėlė plauko
Dievulio... nors nukristų

Paguost mūs Lietuvėlę
Taip ,,laisvės'' iškankintą--
Tik miglos prisikėlę
Ant vizijų nukrinta

Didžių veikėjų mūsų,
Kurie sau rojų rezga--
O vargšai laukia rusų
Jau susukti į mazgą--

Kiek rovė, tiek išrovė--
Tėvynė išparduota...



     O  ,,sąžinė'' Lietuvos  tyli. O tylėti  reikia, nes norisi gyventi gerai ...Be to juk ne paslaptis, kad gabaliukais save neparduosi - jei jau parsiduodi, tai visas ir iki grabo lentos !!! Taigi rolė yra...vaidinimas tęsiasi...karnavalas ties bedugne...bet gal koks stebuklas išgelbės Tėvynę ?
      Ir vis dar tikiu stebuklu, rodos Maironis meldžiasi ten aukštai UŽ TIKRAI LAISVĄ LIETUVĄ...

*******
Tu mūsų Laisvės Amžina Vilnis,
Tu Amžina Vilnis ,,Pavasario balsų''--
Taip graudžiai spindi virš manęs naktis--
Naktis maironiškų žvaigždžių šviesių...

Aušrinė teka...Aš išbristi negaliu
Iš tos žvaigždžių pūgos...žemčiūgai žydi--
O lyra skamba rasomis gėlių--
Einu svajos sutikt stebuklą didį--

Paliesti gintaro žvaigždes sekundžių smėly,
Kurios nubiro iš dangaus akių--
Prakalbint širdimi Tėvynės mėlį
Ir tarti jam - išliksime, tikiu--

Tu mūsų Laisvės Amžina Vilnis,
Tu Amžina Vilnis ,,Pavasario balsų''...
giedrex26

2008-01-04 23:41:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-01-06 01:52:35

man asmeniskai yra tik vienas zinojimas- MES issiparduodame- ne KAZKAS. Negali spresti vienas ar maza saujele- tai VISU raba bailus tylejimas ir nesuvokimas, arba- tokia valia... Kiekvienas turime tureti atsakomybes jausma... pavieniui- ne karys... Taigi. Atsiprasau, jei nelabai taikliai isreiskiau...Jei kas blogai, nera tik vienas kaltas. Turime pripazinti tuomrt, kad nebuvome, nesame laisvi, nes slenkame tik pasroviui...
O antra kurinio dalis- tiesiog nepaprastai veikia savo poetiskumu. Atsiprasau, kei issireiskiau kur ne taip- ne gincytis ar uzgauti norejosi. Matyt, ir as nesu abejinga, ier man kazkur skauda kazkas....

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-01-05 23:20:16

manęs nespėjo
su šaknimis išrauti
sekundžių smėly

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-01-05 10:05:01

superpatriotizmas , ypač poezijoje, - nežavi manęs, tačiau jaučiasi skaudulys šios autorės širdyje. Visada sau sakau - "pažvelk į visus negatyvumus kitokiu matymo kampu". :)

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-01-05 08:43:37

Skaudančios širdies eilėraščiai
Skauda ir man," kad kiek rovė, tiek išrovė"
O kiek dar išraus?
Ar tikrai jau nieko nebeliko?
O gal reikia stipriau akcentuoti, kad mes vis tik jau Europa ir nėra reikalo terliotis su tokiu dalykėliu, kaip Lietuva. Tačiau vis tik išparduoti ją visą iškart- neišeina, o štai gabaliukais- kitas dalykas. Šitaip suvalgomas net dramblys- po gabaliuką, po gabaliuką. Šitaip išsiparduodame ir mes, kas vakar buvo šventa, šiandien - jau ne, bet nepaisant to, dar vis turime kažką tokio, kas įgimta...
Kad ir kryžių iš kurio turbūt ir laukiamas stebuklas, nors kai pagalvoji, tai ir jis atneštas iš Europos
**********
Skaudžiai skaitau Tavo eilėraščius, ne su viskuo sugebu sutikti, bet rašyk, tai aktualiausia tema, kuri tiesiog privalo mums rūpeti.. Kalnų lyroje buvo daugiau poezijos, čia -daugiau gyvenimo. Aš irgi bandysiu kažkaip- gal verkdamas, gal ginčydamasis, gal atsimindamas, pykdamas ar džiaugdamasis, bet nemanau, kad net seniai gali likti nuošalėje.
Ir būk ištverminga. Ko ir linkiu...
Lietuvai skauda. Gal todėl, kad ji permontuojama, o paskui, kai montažas baigsis, gal nesaudės, net ir nežinos, kaip kas būta. Mano Šklėrių jau daug kas neatsimeno, kokie jie buvo. Po kąsnelį, po gabaliuką ir žiūriu, jau nėra...

Vartotojas (-a): Laiza

Sukurta: 2008-01-05 06:48:29

Pritarčiau Jolly Roger, man irgi poezija ir seimo vagys nesiderina. Kita vertus kiekvienas rašo apie tai, kas jam svarbu... Sėkmės.

Anonimas

Sukurta: 2008-01-05 01:51:05

hm hm, kažkaip man čia su poezija nesueina. bet gal tik man vienai poezija yra kažkas aukščiau virš politinių ir antipolitinių lozungų apie vagis valdžioj? to visi telikai ir laikraščiai pilni - negi dar ir kūrybą tuo purvinti būtina?
kas patiko - paskutinė kūrinio dalis. tikrai rami, jautri, maironiška, kaip minimos žvaigždės. kam reikėjo to kliedesio prieš tai - nesuprantu.