Vanduo, šokantis su šviesa,
Mojuoja vaikeliui ranka.
- Paliesk mane!
Linksmiau bus drauge!
Suspindo baltos pėdos vandeny
Ir vaikelis virto žuvimi...
Skęstanti siela tampa laisva,
Nes mirtis – nekviestoji viešnia.
Atslenkanti tamsa temdo akis
Ir lieka tik šešėliai...
Aukštais ir liūdnais balsais nieko neįtardami
Giedos virš vandens tyliai...
Retas debesų šydas nieko nematė ir negirdėjo,
Tik dingusio vaiko motinos svaiginantis sielvartas
Primins, kaip po Jo kojomis sniegas girgždėjo...
angis
2007-12-30 17:39:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): angis
Sukurta: 2008-01-01 17:49:15
peržvelgiant manąją kūrybą daug dėmesio skiriu pavadinimui ir paskutiniosioms elutėms :)
Vartotojas (-a): angis
Sukurta: 2008-01-01 17:40:54
aciu uz komentarus ;) wieni pastumejo kurti toliau, kiti nuliudino. Bet reikia priimti i kritika. kiti eilerasciai gal patiks daugiau kam.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-30 23:10:10
Manęs neįtikinai. Trečiasis posmas kliuvo.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-30 22:44:59
"Tik dingusio vaiko motinos svaiginantis sielvartas
Primins, kaip po Jo kojomis sniegas girgždėjo..."
GRAUDI MINTIS...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2007-12-30 20:00:38
čia jau taip nieko naujo, kad net neįdomu , - visiems žinomos tiesos.Bandykit išreikšti tai naujai, kitu matymo kampu.