Vanduo, šokantis su šviesa,
Mojuoja vaikeliui ranka.
- Paliesk mane!
Linksmiau bus drauge!

Suspindo baltos pėdos vandeny
Ir vaikelis virto žuvimi...
Skęstanti siela tampa laisva,
Nes mirtis – nekviestoji viešnia.

Atslenkanti tamsa temdo akis
Ir lieka tik šešėliai...
Aukštais ir liūdnais balsais nieko neįtardami
Giedos virš vandens tyliai...

Retas debesų šydas nieko nematė ir negirdėjo,
Tik dingusio vaiko motinos svaiginantis sielvartas
Primins, kaip po Jo kojomis sniegas girgždėjo...