Manau kiekvienam asmeniui svarbus įvertinimas. Nežinau, kaip daugeliui, bet man atrodo, kad šiais laikais (na, nėra jie tokie blogi) susilaukti tikro įvertinimo beveik neįmanoma. Subjektyvus įvertinimas – dažniausiai pasitaikanti žmogaus pripažinimo, jo pastangų, bandymų rezultatas. Objektyvus įvertinimas beveik neįmanomas, nors, manau, pasitaiko žmonių, kurie, atmetę visas savo ambicijas, norus ir nuomuonę, sugeba įvertinti objektyviai, bet taip įvertinti reikia mokėti.
Prisipažinkime, kiekvienas mes siekiame kažkokių įvertinimų. Pašnekėkime apie paprastus, elementarius įvertinimus: merginos – jos siekia būti pastebėtos, nori, kad jų grožis būtų įvertintas, stengiasi, kad jų pastangos atrodyti gražioms taip pat būtų įvertintos. Įvertinti nauji bateliai, šukuosena, pagamintas maistas – buitiniai dalykai, bet ir buitiniuose santykiuose ir veiksmuose norime ir siekiame įvertinimo.

Asmeniniuose santykiuose ši formulė nesikeičia, norime, kad įvertintų mūsų pastangas meilėje. Supratingumas neišsiskiria iš įvertinimų lentelės.
Bet niekad nesusimąstėte (dabar puiki proga pakapstyti praeitį), ką dažniau įvertindavote, pastangas ar rezultatą? Pridėkite ranką ant širdies, gerbiamas skaitytojau, rezultatas dažniausiai susilaukia įvertinimo (nesvarbu, ar teigiamo, ar neigiamo). Bandymai, siekiai lieka nuošalyje, šiame etape dažniausiai pareiškiame abejones, nusivylimą arba kandžias replikas, kurios gali sugriauti visus bandymus.
Laiptai – paprastas visų naudojamas ir visiems matytas architektūros išradimas. Pritaikykime juos šiai temai.

Laiptų aikštelė – visų bandymų ir siekių pradžia – žingsnis nežengtas, bet apie tai mąstoma ir ruošiamasi. Pirmasis laiptelis – bandymo pradžia. Manau, kad pradėjus kažką daryti, reikia stimulo, iš kur jį gauti? Atsakymas slypi dar viename klausime – o dėl ko jūs stengiatės? Jei į jį atsakysite, suprasite ir stimulo gavimo formulę. Grįžkime prie laiptų: vidurinysis laiptelis – malonus etapas, nes jau įpusėjome ir matome (deja pažangą matome patys, retai kas nori įžvelgti pažangą kitame žmoguje, kaip sakiau – reikia rezultato), kad mums sekasi siekti tikslo. Paskutinysis laiptelis – jūsų pastangos pavyko – turite rezultatą, kuris bus įvertintas, vėliau spręsite, buvo verta, ar ne.

Bet tarkime jums siekiant tikslo ar tik mėginant jo siekti (mes dažniausiai laukiame paramos), kažkas „spiria“ jums, juokinga, bet ne į subinę, o į krūtinę. Stovėdamas ant laiptų, jūs nusirisite atgal, jei smūgis bus pakankamas (fizika), tuomet viskas iš naujo? Bet ar norėsite tai daryti dar kartą?
Manau pagliaudžiau paprastą, banalią temą, kuria visi turi bent po kelias nuomones, bet kartais reikia savęs paklausti, ar verta stengtis siekti rezultato, jeigu niekas nemato pastangų ir stumia jus atgal iki to laiko, kol pasieksite rezultatą ar tiesiog mesite iš galvos tikslo siekimą? Taigi ar visuomet verta siekti rezultato? Manau, kad tai pritaikysite kiekvienas sau indvidualiai ir sėdėsite patenkintas savo atsakymu, kad ir koks jis bebūtų.