Mergaite, kurios stiprybė yra Dievas,
Dabar mes gersim skanesnę arbatą
Iš žalių taškuotų puodelių.
Vienas, du, trys...
Antras! –
Kaip ir džiazas.
Pirštų pagalvėlių sraigutėmis
Glostysiu mielo blakstienas.
Tyliai. –
Taip,
kad subyrėtų
krištolinis baimės vėjas.
Tyliau. –
Taip,
kad negirdėtų
net pievos,
tik Dievas.
Užkulisių pelėsiai įlįs į kišenę,
Perkošę ašaras,
Pasilikę kristalus,
Užaugins jie mergaitę –
neeilinę,
kurios stiprybė yra Dievas.
Velniop tas pievas..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eleanor
Sukurta: 2008-01-03 17:04:27
Galbūt.. Dievas - Tavo stiprybė :)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-03 13:44:49
Kažkaip smagiai persiskaitė. Kažin dėl to, kad esu Gabrielė? ;>
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2007-12-26 23:01:49
negi iškeisi žydinčias ievas
jų svaiginantį pavasario kvapą
į šaltas ir pilkas celės sienas
kodėl Jis tyli, kodėl neatsako
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-12-26 21:59:43
nuginė velniop
baimės vėjas tas pievas
stiprybe dievo
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-26 21:39:28
...gražiai poetiškai pasvajota...patiko...