Mergaite, kurios stiprybė yra Dievas,
Dabar mes gersim skanesnę arbatą
Iš žalių taškuotų puodelių.
Vienas, du, trys...
Antras! –
Kaip ir džiazas.

Pirštų pagalvėlių sraigutėmis
Glostysiu mielo blakstienas.
Tyliai. –
Taip,
kad subyrėtų
krištolinis baimės vėjas.
Tyliau. –
Taip,
kad negirdėtų
net pievos,
tik Dievas.

Užkulisių pelėsiai įlįs į kišenę,
Perkošę ašaras,
Pasilikę kristalus,
Užaugins jie mergaitę –
neeilinę,
kurios stiprybė yra Dievas.

Velniop tas pievas..