Kai miršta meilė, užmiega širdys, neplaks vienos širdies ritmu daugiau.
Kai miršta meilė, užtemsta akys ir kraujo srovėmis ridenas skruostais raudonais.
Kai miršta meilė, palieka paukščiai inkilus savus, ir tyliai
skverbias vienuma žmogystoj, palikdama ji įnagius aštrius.
Kai miršta meilė, sušąla kūnas, keliauja maldos dangumi.
Kai žūsta viltys, nelieka nieko tavyje daugiau: nei įniršio, kaltės ir meilės jausmo.
Tik skausmas begalinis tyloje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2007-12-22 13:30:15
Ramune, nesikišk. Aš visiškai nenoriu nenoriu tavo nuomonės. Man ji visiškai nesvarbi.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2007-12-21 17:49:41
Žinoma, į ekspermentus. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-21 16:40:44
Individualu;
o paukščiai jei inkilų nepaliktų, pavasarį į juos negrįžtų; Jie palieka, kad nepaliktų - i tai meilė... (kad nemirtų); Individualu, taip kam kas ir kas ką kuo įvardina; taip atsitinka painiava supratime vieni kitų, bet tai tik žodžiai;
O viltis miršta paskutinė šiaip jau. (kol pasikliaujama viltimi. Ji gali ir nemirti tik pereiti į aiškumą - kitą kokybę, tada nebėra vilties - viskas yra meilė. kaip ir tušti inkilai;)
Sklandus, individualus. Skaitosi (nuo žodžio skaityti) lengvai, paprastai.