Ar žinai, kada kvepia namais?
Kai mėnulis vaikšto stogais,
O sutemos kloja kelią,
Ant stalo mažoj pirkelėj
Duona gardžia pakvimpa.
Prie stalo šeima susirinkus
Laužia Kūčių plotkelę.
Tik šunys loja į kelią
Ir nesugrįžtančių laukia.
O jų vis daugiau palaukėj
Kauburėliuos, žymėtuos kryžiais.
Pats brangiausias tas, kur negrįžęs.
Vilties žiburėlis sklando –
Gal tiktai kelio neranda?
Gal dar pareis užtrukęs
Tavo, Motin, sūnus padūkęs.
……………………………………..
Kol pirkioj žybsės žiburėlis,
Prie stalo sėdės ir vėlės.
Kol mėnulis vaikščios stogais,
Mums nuolat kvepės namais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-16 18:51:25
Toks jaukus kūrinys, šiluma ir artumu kvepiantys namai (ir dar - gerąja Kūčių dvasia :) ).
Anonimas
Sukurta: 2007-12-16 17:31:28
žavingas darbelis.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-16 17:30:24
Nostalgija Kūčioms, kurių jau nebus.
Ir amžinas brangių žmonių laukimas.