Ar žinai, kada kvepia namais?
Kai mėnulis vaikšto stogais,
O sutemos kloja kelią,
Ant stalo mažoj pirkelėj
Duona gardžia pakvimpa.
Prie stalo šeima susirinkus
Laužia Kūčių plotkelę.
Tik šunys loja į kelią
Ir nesugrįžtančių laukia.
O jų vis daugiau palaukėj
Kauburėliuos, žymėtuos kryžiais.
Pats brangiausias tas, kur negrįžęs.
Vilties žiburėlis sklando –
Gal tiktai kelio neranda?
Gal dar pareis užtrukęs
Tavo, Motin, sūnus padūkęs.

……………………………………..

Kol pirkioj žybsės žiburėlis,
Prie stalo sėdės ir vėlės.
Kol mėnulis vaikščios stogais,
Mums nuolat kvepės namais.