***
Lyg baltos žvaigždės krito purios snaigės
Tą Vakarą ant obelų senų--
Takelis sodo Pasakoje baigės--
Aš Tėvo ranką ištiestą menu
Per Kūčių stalą, tarsi amžių ryšį
Lig Jėzaus, gimusio Betliejaus lopšyje--
Nulėki, ilgesy, tu nepaklysi--
Tėvynės sužydėki žaizdoje
Tą Kūčių Vakarą, palaimink Gimtą Sodą--
Ten mūsų nebėra - tik obelys kančių,
O Tėvas nuo Tylos Krantų paduoda
Vėl Kūčių šventą paplotėlį - iš kerčių
Prisiminimai vakaro tyriausio graudūs
Į sielą plūsta apsnigtais takais
Per išbarstytus mūs likimus, tarsi vėjo šiaudus--
Skirtingi skrydžiai susitikt neleis
Jau niekad mums po obelims Gimtinės--
Tik Baltas Vakaras minės
Tą ryšį neišdildomą Tėvynės
Ir Ugnį Šventą Tavo giminės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-12-13 18:50:42
Stebuklingi tie Kūčių v a k a r a i, stebuklingi...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-13 17:52:28
Ačiū, Giedre. Tavo žodžiai - mūsų sieloje.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-13 10:38:12
Ilgesingos, iš praeities šilumą atnešusios eilės... Šventumas Kūčių vakaro ir tėviška meilė.
P.s. paskutiniame posme suklupau ties skyryba ir viena "s" raide. Gal taip geriau būtų:
"Jau niekad mums (.) Po obelim (-) Gimtinės--
Tik Baltas Vakaras minės
Tą ryšį neišdildomą Tėvynės
Ir Ugnį Šventą Tavo giminės..."
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-12-13 10:09:24
Tokių švenčių metu apima dvejopas jausmas ir liūdi, ir džiaugies vienu metu. Taip ir šiame eilėraštyje.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-12-13 08:45:10
Išgyventas...Puiku.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-12-13 08:04:26
Toks, deja, gyvenimas. Ir nieko negali padaryti. Gerai nors, kad:
O Tėvas nuo Tylos Krantų paduoda
Vėl Kūčių šventą paplotėlį - iš kerčių
Prisiminimai vakaro tyriausio graudūs
Į sielą plūsta apsnigtais takais...
Kol dar ESAME