Čia vietoj prasmingų vakarų,
Vėl baksnoji ašarikaulius,
Garai nušviečia minčių plotą.
Su stiklu byra radiatoriais,
Kas žemiau,
Ligi nereikšmingų skersgatvių.

Sapnuose vis dar basa,
Per anksti nubudusi,
Šaltu asfaltu nusiplikini kojas.
Stebi paukščių ratus,
Kuriuose jie nardys,
Kai saulė pames ašį.

Slėgsis ilgesys.
Mažesnis spūdis būti gerai/blogai.
Retas bekliudys sūpuotis delčiose,
Nes pilnatys, deja, užimtos
Gražiausiai kaukiančių.

O stygos užlipdytos žvyru
Ir balsas skyla kristalėliais.
Lieka spalvota tyla,
Vėl susiliejanti į gruodžio pagrindą.

Nurimsti, lyg patikėjusi,
Gal kada tau bus sekamos pasakos
Ir sapnų gaudyklės prisivers atlikti
Savo darbą.
Ir sapnai bus tokie,
Į kuriuos išmainytum
Irisus, žydinčius/tirpstančius.