Juk vienąkart parkritus nepakilsiu,
Pajusiu šaltį žemės purvinos.
Širdim palietus, ją galbūt pamilsiu,
Jeigu ji man, klajūnei, dovanos.

Sparnais apglėbus didelę ir ramią
Ir laukdama, kol ji mane priglaus,
Į motiną sugrįšiu savo – žemę,
Ilgėdamasi tolstančio dangaus...